Lauko užrašas 03
Pirmoji pažintis su nendrine linge
2016-05-15·Canon EOS 70D·EF100-400mm f/4.5-5.6L IS USM·400 mm·f/7.1·1/1250 s·ISO 160
Plėšrūno žvilgsnis: pirmoji pažintis su nendrine linge
2016 metų gegužės 16-ąją keliavome po Latviją. Tai buvo mano antrasis rimtesnis bandymas fotografuoti paukščius skrydyje. Jau tada nujaučiau, kad plėšrieji paukščiai taps mano didžiausiais favoritais.
Nendrinės lingės (Circus aeruginosus, angl. Western marsh harrier) turi nuostabų įprotį – ieškodamos grobio, jos neretai sklendžia labai žemai virš laukų ir pievų. Man, kaip pradedančiam fotografui, tai labai palengvino darbą. Paukštis skriejo idealiame aukštyje ir nebuvo toks neprognozuojamai greitas kaip, pavyzdžiui, kregždės. Rankose tuo metu turėjau „Canon EOS 70D“ su „EF100-400mm f/4.5-5.6L IS USM“ objektyvu.
Šis kadras, žvelgiant šiandienos akimis, vėlgi nėra techniškai tobulas, bet man jis brangus. Būtent tada pirmą kartą pajutau, koks neįtikėtinas jausmas yra stebėti plėšrūno medžioklę iš arti. Matyti, kaip paukštis meistriškai laikosi ore ir tuo pačiu metu savo fenomenaliu regėjimu lauke ieško pasislėpusio pelėno ar kokio paukščio jauniklio.
Nors vėliau laukinėje gamtoje linges fotografavau dar ne kartą, tokio drąsaus paukščio, kuris priskristų taip arti, man daugiau sutikti nebepavyko. Tačiau viltis gyva – tikiuosi, kad dar susitiksime.
Auksinė taisyklė: geriau jokio kadro, nei žala gamtai
Šia istorija noriu pabrėžti vieną pagrindinių taisyklių. Aš niekada nesivaikau paukščių ar kitų gyvūnų vien dėl nuotraukos. Bėgti paskui gyvūną, jį baidyti ar kitaip trikdyti natūralų jo gyvenimą dėl gražesnio kadro būtų, ko gero. blogiausia, ką galima sugalvoti. Čia filosofija paprasta: geriau likti išvis be nuotraukos, nei padaryti bent menkiausią žalą laukinei gamtai.