Dangaus muzika: susitikimas su perkūno oželiu

2018 metų balandžio 10-osios vakarą keliavome Žuvinto pažintiniu taku. Buvo nuostabus, ramus metas, kai staiga išgirdome labai keistą, vibruojantį garsą (panašų į šį įrašą iš xeno-canto). Kadangi anksčiau man buvo tekę skaityti, kad egzistuoja toks paukštis kaip perkūno oželis (Gallinago gallinago), o girdimas garsas skambėjo būtent taip, mano prielaida iškart pasitvirtino.

Tuo metu dar nežinojau vieno neįtikėtino fakto. Pasirodo, šį garsą, primenantį ožkos mekenimą (dėl ko paukštis ir gavo tokį lietuvišką pavadinimą), jis išgauna ne balsu ar snapu, o savo uodegos plunksnomis! Žaisdamas vestuvinius žaidimus paukštis pakyla aukštai į orą ir staiga neria žemyn. Tuo metu jis plačiai išskleidžia uodegą, o jos šonuose esančios standžios plunksnos nuo vėjo pasipriešinimo pradeda stipriai virpėti ir kuria tą mistišką, mechaninį garsą.

Tai buvo nuostabi patirtis. Ypatingai džiaugiuosi, kad nuotraukoje pavyko užfiksuoti jį skrendantį būtent tokiu momentu, kai uodega išskleista ir puikiai matosi tos garsą skleidžiančios šoninės plunksnos. Nors pats kadras nėra techniškai tobulas, šią akimirką ateityje tikrai bandysiu pakartoti ir pagauti dar geresnę kokybę.